Ginkgo biloba

Auginam namuose ginkmedį. Nedidelis kol kas, gal 20 cm aukščio. Vyrukas parsivežė iš Gėtės miesto Veimaro, kur ginkas yra bene pats populiariausias medis. Gėtės išliaupsintas, vienas iš pačių seniausių medžių pasaulyje (sako, ginkmedis augo jau daugiau nei prieš 250 milijonų metų), turintis galybę gydomųjų savybių ir netgi yra dvilytis – arba moteriškos, arba vyriškos lyties. Kurį iš jų auginam namuose, tikriausiai niekad ir nesužinosiu. Ir vardų ginkas turi bent tris. Pacituosiu ištrauką iš emedicinos: "Pats seniausias šio augalo vardas yra kiniškas ir siekia XI mūsų eros amžių. Taip vadintas augalas jo tikrojoje tėvynėje – Ya Chio. Tai reiškia anties pėdą. Tokį pavadinimą ginkmedis gavo dėl augalo lapų formos. Be šio pavadinimo, augalas dar plačiai vadintas Yin Hsing – Auksinis persikas, nes subrendusios sėklos turi sidabrinį spindesį. Galiausiai, trečiasis augalo vardas yra Kung Sun Shu – senelio-anūko medis, nes tik anūkas gali nuimti medžio, kurį pasodino jo senelis, derlių. Šie medžiai neveda vaisių tol, kol nėra pakankamai seni."

O prieš kelias dienas šis dar mažas mūsų augalėlis sukėlė man nerimą – visi lapai pagelto ir netgi pradėjo kristi. Baisu pasidarė, gal liga kokia įsimetė, gaučiau nuo vyruko barti, kad nenužiūrėjau. Tačiau kolega sodininkas nuramino, kad nepaisant to, jog medelis auga namie, jis vis tiek reaguoja į metų laikus ir natūralu, kad lapai pagelto ir nukrito. Tik vat bėda, kur tą mūsų mažą ginką patalpinti per žiemą, kad stovėdamas kambary jis neapsigautų ir nepradėtų anksčiau laiko iš naujo žaliuoti?
Tikiuos ką nors sugalvosim ir išauginsim didelį tvirtą medį. O savam laikui atėjus pasodinsim jį po savo (būsimo) namo langais.