Tikiu, kada vakar Kernavėje turėjo būti kažkas labai įspūdingo. Arba kažkas labai neorganizuoto... Vakar nuo Vilniaus iki Kernavės važiavome pusantros valandos, stoviniavome didžiuliuose kamščiuose ir vis tiek nesugebėjom iki jos nusigauti. Pritrūko kantrybės. Ir išties labai stebėjomės, iš kur tas kamštis 12 val. nakties?
Visgi Jonus sutikom smagiai ir, sakyčiau, šeimyniškai. Kompanija neįvertino mūsų iniciatyvos vidury savaitės važiuoti turistauti, tad turistai likom trys: aš, vyrukas ir šuva.
Jau gerokai po vidurnakčio aptikom laisvą poilsiavietę Neries regioniniame parke, susirentėm palapinę ir pakūrėm laužą. Ir taip šviesią naktį dar praskaidrino nesiliaujantys, vienas po kito einantys žaibai. Mirgėjo dangus lyg kalėdinės lemputės. Mūsų žvėris (t.y. šuva) pametė visą savo drąsą ir įsitaisęs ant kelių drebėjo su kiekvienu žaibo blyksniu. Pusvalandžiuką gavom gero lietaus, o toliau oras buvo kaip užsakytas Jonų nakties šventimui.
Beje, turistauti tik dviese su antrąją puse - labai rekomenduotina :) Pastaruoju metu per visą darbų šūsnį ir skubėjimą net pamiršdavom, kad reikia pasikalbėti ir apie paprastus, ne tik su reikalais susijusius dalykus... O kalbėtis tikrai reikia.
Saulėtekio sulaukiau. O vėliau net nepajutau, kaip saldžiai užmigau ant paprasto medinio suolo. Seniai taip gerai bemiegojau: grynas oras, šilta, tylu, ramu. Vyrukas energijos daugiau turėjo... O šuva nemiegojo veik visą naktį – matyt norėdamas panaikinti gėdą, kad žaibo išsigando, visą naktį prie poilsiavietės budėjo.
Visgi Jonus sutikom smagiai ir, sakyčiau, šeimyniškai. Kompanija neįvertino mūsų iniciatyvos vidury savaitės važiuoti turistauti, tad turistai likom trys: aš, vyrukas ir šuva.
Jau gerokai po vidurnakčio aptikom laisvą poilsiavietę Neries regioniniame parke, susirentėm palapinę ir pakūrėm laužą. Ir taip šviesią naktį dar praskaidrino nesiliaujantys, vienas po kito einantys žaibai. Mirgėjo dangus lyg kalėdinės lemputės. Mūsų žvėris (t.y. šuva) pametė visą savo drąsą ir įsitaisęs ant kelių drebėjo su kiekvienu žaibo blyksniu. Pusvalandžiuką gavom gero lietaus, o toliau oras buvo kaip užsakytas Jonų nakties šventimui.
Beje, turistauti tik dviese su antrąją puse - labai rekomenduotina :) Pastaruoju metu per visą darbų šūsnį ir skubėjimą net pamiršdavom, kad reikia pasikalbėti ir apie paprastus, ne tik su reikalais susijusius dalykus... O kalbėtis tikrai reikia.
Saulėtekio sulaukiau. O vėliau net nepajutau, kaip saldžiai užmigau ant paprasto medinio suolo. Seniai taip gerai bemiegojau: grynas oras, šilta, tylu, ramu. Vyrukas energijos daugiau turėjo... O šuva nemiegojo veik visą naktį – matyt norėdamas panaikinti gėdą, kad žaibo išsigando, visą naktį prie poilsiavietės budėjo.
5 komentarai (-ų):
Kaip romantiska! :)
Taip ir buvo :)
žaibai ko gero visoje Lietuvoje buvo matyti. Gerai tik kad mus aplenkė audra, kuri įsisiautėjo Lenkijoje. Nelabai smagu būtų buvę vakaroti, kai medžiai griūva ir lietus pliaupia kaip iš kibiro. Taigi davė dievulis mums galimybę beveik sausai atšvęsti Jonines. Nors ne visi ir šventė, kai kas saldžiai lovoje miegojo :)))
Ne visur Lietuvoje sausa buvo.. Visos žiniasklaidos priemonės apie paskendusį Siponių kaimuką trimituoja...
Na, bet daugumai su lietumi pasisekė - simboliškai pagąsdino ir praėjo..
Kokie jūs šaunuoliai, kad paiškylavot :) Reikia to laiko tik dviese, oi kaip reikia..
Rašyti komentarą