Ant vandens

Savaitgalį turėjome labai šaunų žygį baidarėmis! Oras netgi per daug lepino, kompanija buvo labai smagi, o ir upė, neleidžianti nuobodžiauti. Šiemet pažabojome Šalčią, na, bent jau bandėme pažaboti. Nuplaukėme kiek daugiau nei pusę suplanuoto maršruto, o likusį plaukimui skirtą laiką tiesiog linksmai praleidome.

Vyrukai, bešmirinėdami po mišką, aptiko nukirstą medį. Buvo užsimoję jį nuspirti, tik žiū, trys poros akių žybsi. Vos nesuniokojom gyvenamojo būsto.. :)

Svarstom su vyriškiu, kas čia per paukštukai galėtų būti... Sakom, gal gegučiukai?

Joninės

Tikiu, kada vakar Kernavėje turėjo būti kažkas labai įspūdingo. Arba kažkas labai neorganizuoto... Vakar nuo Vilniaus iki Kernavės važiavome pusantros valandos, stoviniavome didžiuliuose kamščiuose ir vis tiek nesugebėjom iki jos nusigauti. Pritrūko kantrybės. Ir išties labai stebėjomės, iš kur tas kamštis 12 val. nakties?
Visgi Jonus sutikom smagiai ir, sakyčiau, šeimyniškai. Kompanija neįvertino mūsų iniciatyvos vidury savaitės važiuoti turistauti, tad turistai likom trys: aš, vyrukas ir šuva.
Jau gerokai po vidurnakčio aptikom laisvą poilsiavietę Neries regioniniame parke, susirentėm palapinę ir pakūrėm laužą. Ir taip šviesią naktį dar praskaidrino nesiliaujantys, vienas po kito einantys žaibai. Mirgėjo dangus lyg kalėdinės lemputės. Mūsų žvėris (t.y. šuva) pametė visą savo drąsą ir įsitaisęs ant kelių drebėjo su kiekvienu žaibo blyksniu. Pusvalandžiuką gavom gero lietaus, o toliau oras buvo kaip užsakytas Jonų nakties šventimui.
Beje, turistauti tik dviese su antrąją puse - labai rekomenduotina :) Pastaruoju metu per visą darbų šūsnį ir skubėjimą net pamiršdavom, kad reikia pasikalbėti ir apie paprastus, ne tik su reikalais susijusius dalykus... O kalbėtis tikrai reikia.
Saulėtekio sulaukiau. O vėliau net nepajutau, kaip saldžiai užmigau ant paprasto medinio suolo. Seniai taip gerai bemiegojau: grynas oras, šilta, tylu, ramu. Vyrukas energijos daugiau turėjo... O šuva nemiegojo veik visą naktį – matyt norėdamas panaikinti gėdą, kad žaibo išsigando, visą naktį prie poilsiavietės budėjo.

Pasislėpėm

Savaitgalį puikiai pasislėpėm nuo blogo oro! Kol visoje Lietuvoje it iš kibiro pliaupė lietus, mes deginomės prieš saulutę, piknikavom ir netgi irstėmės baidarėmis.

Netikėta giedra ir šiluma visiškai apkvaišino: vyrukas 6 val. ryto, pasikabinęs po kaklu fotoaparatą, išlėkė gamta grožėtis, aš – ant rasotos žolės knygos skaityti. Kaip ten sako: „Anksti kėlęs – nesigailėsi“. Tiesa, nors kėlėm tik 3 valandomis anksčiau nei įprasta, bet diena kelis kartus ilgesnė patapo :)

Idėja namams

Sumažinta mokyklinės lentos versija :)
Dar žiemą prigriebėm lenkiškos IKEA vaikų skyriuje, šiek tiek pagražinom ir pakabinom pačioje lankomiausioje namų vietoje – virtuvėje. Vis atsiranda ką užrašyti: aš pirkinius ir darbus pasiplanuoju, vyrukas kokią linksmą žinutę rytais išbėgdamas palieka, vaikams į svečius atvykus lenta primarginta gėlytėmis būna, draugai išeidami atsižymi kas kada išėjo bei kiek butelių alaus išgėrė ir visi kiti svečiai negali išeiti nors kartą ko nors nepakeverzoję.
Kad ir paskutiniai svečiai - va ir turiu rašytinį pažadą būti pavaišintai cepelinais :)

Rankdarbiai

...šįkart ne mano, o sesutės.

Šiek tiek pareklamuodama ir besididžiuodama savo sese, įdedu paskutinį jos darbelį: mielą nertą suknelę su dvejomis kepuraitėmis. Komplektukas turbūt jau iškeliavo pas mažąją savininkę :)


Jei kam prireiks nuostabios mezgėjos, rašykit - pasidalinsiu kontaktais :)