Augink atsakingai.
Antra savaitė namuose apsimuturiavus šaliku ir jau pamažu pradeda atsibosti. Vakar saviškiui jau sakiau, kad jaučiuosi, kaip po ilgų atostogų ir netgi užsimiršau, kad dirbu. Visgi šiandien iš lovos išsiritau tik 12 val., kas man, vyturiukui, yra nežmoniškai vėlai ir tai rodo, kad sveikata dar nespinduliuoju ir bendra savijauta vis veja pagulėti lovytėj.
Nežinia ar tai ilgas buvimas namuose, ar tai šaltukas už lango skatina prisiminti senus užsiėmimus, pvz. tokius kaip dekupažas. Mintyse jau dvelkia Kalėdomis ir mąstau, ką čia tokio pagaminus artimiesiems. Taigi vakar vienišaudama namuose padariau apšilimą ir likau visai patenkinta :)
Nežinia ar tai ilgas buvimas namuose, ar tai šaltukas už lango skatina prisiminti senus užsiėmimus, pvz. tokius kaip dekupažas. Mintyse jau dvelkia Kalėdomis ir mąstau, ką čia tokio pagaminus artimiesiems. Taigi vakar vienišaudama namuose padariau apšilimą ir likau visai patenkinta :)
Ir vis dar nerandu gaivios vasariškos nuotraukos, tinkančios šiam rėmeliui :)
Visą mielą sekmadienį taip ir neišlendu iš pižamos ir šilto guolio. Vakar iki 38,7 laipsnių pakilusi temperatūra pakoregavo savaitgalio planus ir vietoje to, kad kartu su draugais šeštadienio vakarą sukčiau suši, išvis neatsimenu šeštadienio vakaro, kadangi nuo per didelio karščio buvau atsijungusi.
Viskas prasidėjo nuo to, kad penktadienį dar visai sveika ir gyvybinga ėjau švęsti draugės gimtadienio, po kurio nebebuvau jau tokia sveika ir gyvybinga. Pasitelkusi paskutines jėgas išklausiau Algirdo Karaliaus motyvacinį seminarą, kurio 4 valandų informaciją laisvai būtų galima sutalpinti į 15 min. Bet tačiau kadangi bilietus gavome dykai, kaip tikri lietuviai, negalėjome nenueiti :) Nieko naujo Karalius taip ir nepasakė, bet šou surengė visai neblogą. Taigi būsite visi laimingi, jei visi žinosite ko norite, nusistatysite savo gyvenimo tikslus ir jų tikslingai sieksite. Ir nebedirbsite tų darbų, kuriuos dirbate dabar ir kurie neneša jums anei malonumo, anei laimės, anei savo talentus galite šiuose darbuose panaudoti. Iš karto priduriu, kad 3% laimingųjų šie patarimai negalioja (nes jūs ir taip jau esate laimingi), bet visi likę 97% (iš kurių 88% išvis esate nukabinę nosis) šių patarimų turite lakytis. Ir tada, Karalius sako, būsite laimingi.
Taigi Karaliaus (ir temperatūros) paveikta guliu lovoje ir svajoju apie kokį šiltą kraštą, namą ant jūros kranto ir spanielių veislyną :) Arba mažą kavinukę, kurioje pardavinėčiau savo keptas bandutes.
Beje, „maža kavinukė“ jau kurį laiką man asocijuojasi su atostogomis Kretoje, kuomet vieną dieną išsinuomavę mašiną išlėkėme apsižvalgyti po neturistines salos vietas. Pamenu, užsukome kažkokiam mažame kaimelyje į taverną ant skardžio ir visiškai angliškai nekalbančios bobulytės paprašėme meniu. Toji tik gūžtelėjo pečiais, pamojo ranka ir nusivedė mudu į miniatiūrinę virtuvę, kur ant viryklės dar šilti stovėjo du dideli puodai. „Meniu“ – sako bobulytė rodydama į viralus puoduose. Tuomet jau mes gūžtelėjome pečiais, nes bežiūrint į viralus nekilo nė menkiausia idėja, kas ten galėtų būti. Tuomet gavom paragauti po įdrėbtą šaukštą iš vieno ir iš kito puodo – va tau ir tikrai „maža kavinukė“ su dviejų puodų meniu.
O grįžtant į realybę – rytoj vėl į mėgstamą (kartais nelabai) darbą, ruduo už lango ir kova su temperatūra. Laiminga esu, kad turiu kas mane, ligonę, apšokinėja – vyras vis liepžiedžių/čiobrelių arbatos užpliko, o manasis spanielis visą dieną nė per žingsnį nesitraukia ir tuoj užsitarnaus šilto guolio kompaniono vardą.
Nesirkit ir dirbkit mėgstamus darbus!
Viskas prasidėjo nuo to, kad penktadienį dar visai sveika ir gyvybinga ėjau švęsti draugės gimtadienio, po kurio nebebuvau jau tokia sveika ir gyvybinga. Pasitelkusi paskutines jėgas išklausiau Algirdo Karaliaus motyvacinį seminarą, kurio 4 valandų informaciją laisvai būtų galima sutalpinti į 15 min. Bet tačiau kadangi bilietus gavome dykai, kaip tikri lietuviai, negalėjome nenueiti :) Nieko naujo Karalius taip ir nepasakė, bet šou surengė visai neblogą. Taigi būsite visi laimingi, jei visi žinosite ko norite, nusistatysite savo gyvenimo tikslus ir jų tikslingai sieksite. Ir nebedirbsite tų darbų, kuriuos dirbate dabar ir kurie neneša jums anei malonumo, anei laimės, anei savo talentus galite šiuose darbuose panaudoti. Iš karto priduriu, kad 3% laimingųjų šie patarimai negalioja (nes jūs ir taip jau esate laimingi), bet visi likę 97% (iš kurių 88% išvis esate nukabinę nosis) šių patarimų turite lakytis. Ir tada, Karalius sako, būsite laimingi.
Taigi Karaliaus (ir temperatūros) paveikta guliu lovoje ir svajoju apie kokį šiltą kraštą, namą ant jūros kranto ir spanielių veislyną :) Arba mažą kavinukę, kurioje pardavinėčiau savo keptas bandutes.
Beje, „maža kavinukė“ jau kurį laiką man asocijuojasi su atostogomis Kretoje, kuomet vieną dieną išsinuomavę mašiną išlėkėme apsižvalgyti po neturistines salos vietas. Pamenu, užsukome kažkokiam mažame kaimelyje į taverną ant skardžio ir visiškai angliškai nekalbančios bobulytės paprašėme meniu. Toji tik gūžtelėjo pečiais, pamojo ranka ir nusivedė mudu į miniatiūrinę virtuvę, kur ant viryklės dar šilti stovėjo du dideli puodai. „Meniu“ – sako bobulytė rodydama į viralus puoduose. Tuomet jau mes gūžtelėjome pečiais, nes bežiūrint į viralus nekilo nė menkiausia idėja, kas ten galėtų būti. Tuomet gavom paragauti po įdrėbtą šaukštą iš vieno ir iš kito puodo – va tau ir tikrai „maža kavinukė“ su dviejų puodų meniu.
O grįžtant į realybę – rytoj vėl į mėgstamą (kartais nelabai) darbą, ruduo už lango ir kova su temperatūra. Laiminga esu, kad turiu kas mane, ligonę, apšokinėja – vyras vis liepžiedžių/čiobrelių arbatos užpliko, o manasis spanielis visą dieną nė per žingsnį nesitraukia ir tuoj užsitarnaus šilto guolio kompaniono vardą.
Nesirkit ir dirbkit mėgstamus darbus!
Laimingas bandučių pardavėjas Kretoje
Pirmadienis, Spalio 5
Lietuva,
užsiėmimai
0
komentarai (-ų)
Vienas iš dešimties tūkstančių puslapių priklauso Tau!
„Sostinės dienų“ metu startavo dar vienas Ambasadorių programos projektas – „10 000 puslapių”. Tad jei vieną dieną į Tavo rankas patektų šimtalapė knyga baltais viršeliais, žinok – netikėtai tapai išskirtiniu projekto „10 000 puslapių” dalyviu.Taigi va taip ir atsitiko - tapome šio projekto dalyviais :)
Knyga, nors keliauja iš rankų į rankas jau dvejus metus, vis dar tokia pustuštė. Mudu irgi tinginio pantys – užpildėme tik vieną puslapį ir tai vienas kitą alkūne pabaksnodami „nupiešk tu dabar ką nors“. Visgi įsiamžinome ir įamžinom tokį Vilnių, kokį jį matome mes.
Visą rugsėjį svajojau apie grybavimą, bet tam neturėjome nė vieno laisvesnio savaitgalio. Galų gale prisiruošėm, bet, matyt, sezoniškai per vėlai – nei koto, nei kepurės :) Radom visko po vieną: vieną lepšį, vieną raudonikį, vieną baravyką, na ir šiek tiek voveruškių su rudukais. Užteks tik grybų padažui, jei išvis kas nors prisiruoš tuos grybus nuvalyti :)
Užtat va tokių va ryškuolių – pilnas miškas. Kai visiems kitiems grybams ieškoti reikia padidinamojo stiklo, šituos ir aš be akinių matau :)
Dar pilna optimizmo rasti pilną kašiką baravykų :)
Užtat va tokių va ryškuolių – pilnas miškas. Kai visiems kitiems grybams ieškoti reikia padidinamojo stiklo, šituos ir aš be akinių matau :)
Dar pilna optimizmo rasti pilną kašiką baravykų :)
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
