Ponia

Lietuvoje, jei esi netekėjusi -aitė/-ytė/-ūtė, nesvarbu kokio amžiaus moteris - esi mergina arba panelė. Tačiau, jei tik prie vardo kas nors ras pavardę su galūne "-iene", esi pasmerkta būti "ponia". Nekenčiu šito kreipinio! Man 24, dažnas ir 20 neduoda, ilgais sijonais ir skaromis nesimuturiuoju, vaikų už rankyčių nesivedžioju, tad visiškai visiškai nesijaučiu esanti anei jokia ponia. Ir kai (dažniausiai valstybinėse įstaigose) mane šaukia "ponia Egle", esu linkusi kaip reikiant kumštelt tam žmogui. Po tokio kreipinio jaučiuos, lyg kas dešimčia metų pasendinęs būtų...

Kažkas sakė, teks priprasti, jei jau -ienė, tai ir ponia. Nenoriu, nebūsiu, nepriprasiu, kol pati ponia jaustis nepradėsiu, o kada taip atsitiks, net įsivaizduoti neišeina!

Gyvenimas daugiabutyje

Šiąnakt "Kino pasakoje" vyko trumpametražių filmų naktis "Europos pašvaistė". Nemiegojom ir mes. Pats "Kino pasakos" teatras toks nestandartinis, jame besirenkanti publika - taip pat :) Visiškas relax'as: užsimanai vidury kino taurės vyno, nusileidi žemyn vyninėn ir grįžti su stiklu, užsimanai grynu oru pakvėpuot, išėjai, sugrįžai, su kaimynu pašnekėjai, toliau žiūri. Jautiesi jaukiai, visai kaip namie :)

Vienas iš linksmiausių filmukų "Flat life":

Lietuvos blog‘eriai – už geresnes Kalėdas!

http://www.kaledustebuklas.lt/ skelbia:

Lietuvoje gyvena daugybė skurstančių vaikų, pas kuriuos Kalėdos šiemet ateis tuščiomis. Tikriausiai Tu ir pats tai žinai, bet stengiesi negalvoti, juk pakeisti nieko negali...Netiesa – gali! Ir visiškai paprastai. Padovanok žaisliuką bent vienam vaikiukui! Sakai, paties piniginėje švilpauja vėjai? Užverk ją – Tau jos neprireiks. IKI skelbia internetinę gerumo akciją ir kviečia joje dalyvauti visus, kam tai rūpi. Pinigų yra – reikia juos panaudoti. Kaip?Specialus akcijos skydelis – tai pinigų mygtukas, kurį paspaudus akcijos sąskaita automatiškai papildoma 5 ct. Surinkus pakankamą sumą, bus perkami žaisliukai, kuriuos per Kalėdas išdalinsime sunkiau besiverčiančių šeimų vaikams.Turi savo blog‘ą? Įsikelk akcijos skydelį ir prisidėk prie gero darbo.

Pirmas įspūdis

Sako, kad pirmas įspūdis yra labai svarbus. Ir kokį įspūdį sudarysi apie save, ir kokį susidarysi apie naujai sutiktą žmogų. Vienos teorijos sako, kad pirmam įspūdžiui susidaryti reikia kelių sekundžių, kitos – kelių minučių. Tačiau...kad ir koks svarbus yra tas pirmas įspūdis, jis tikrai ne visuomet yra teisingas. Ir juo pasikliauti tikrai negalima.
Pati visuomet buvau įsitikinusi, kad mano susidarytas pirmas įspūdis yra tikrai teisingas. Skirsčiau naujus pažįstamus į šaunius, niurzgas, protingus, išsižiojusius, į tuos, su kuriais tikrai bus apie ką kalbėti ir į tuos, kurie ne tokie įdomūs. Nebijosiu pripažinti, žiūrėjau siaurai. Tačiau jau kelintą kartą mano pirmas susidarytas įspūdis absoliučiai subliūkšta ir pasirodo, kad tai visai kitoks žmogus nei man atrodė iš pradžių.
Pats geriausias pavyzdys - prieš gerą pusmetį į darbą atėjusi nauja kolegė. Pamenu, įžengė į ofisą tokia visa rimta, man pasirodė net kiek pikta ir pasipūtusi, nešneki ir į viską labai įtariai žiūrinti. Nesakau, kad taip buvo, bet toks buvo mano pirmas įspūdis. Dar taip nedėkingai atsitiko, kad darbo vietą gavo atokiau nuo mūsų, tad bendravimas nesimezgė ir vis pagalvodavau, kad kažkokia niūri ji. Tačiau...kai po kurio laiko susėdome viena šalia kitos ir pradėjome dažniau bendrauti, pasirodo – tai pats šauniausias žmogus, kokį tik galima įsivaizduoti. Puiki pašnekovė, puikus humoro jausmas, panašūs pomėgiai ir interesai! Ir kai pagalvoju, kad jei ne aplinkybės (ofiso perkraustymas į kitą vietą), aš vis dar būčiau pasikliovusi savo pirmuoju įspūdžiu ir nebūčiau pažinusi tokio šaunaus žmogaus! O dabar abi tik pasijuokiam iš to nevykusio pirminio bendravimo :)
Taigi va, jau kelintą kartą darau išvadą, kad pirmas įspūdis ne toks jau ir svarbus, ir ne toks jau ir teisingas. Ir išvis juo geriau visiškai nepasitikėti.

Vyriški rankdarbiai

Dažną rytą besiruošiant į darbą įsijungiame laidą „Labas rytas“. Užmetam akį į orų prognozes, prabėgom pasiklausom žinių, būna ir pastoviniuoju su dantų šepetėliu prieš televizorių, jei kokį įdomesnį reportažą rodo. Prieš kelias dienas kaip tik rodė reportažą apie vyriškus rankdarbius – muselių rišimą. Taip juokinga pasirodė, sėdi aplink stalą solidūs vyrai, visi drūti, rimti ir su visokiais kabliukais bei adatėlėmis meistrauja musytes. Va ir pagalvojau, kad moterys tai mezga, neria, siuva, siuvinėja, o vyrai lyg ir nesupranta, kaip jos turi noro ir kantrybės tokiais dalykais užsiimti, betgi pasirodo, kad vyrai tokie patys rankdarbių mėgėjai kaip ir moterys. Tik moterys su protu į savo pomėgius pasineria, o vyrai – stačia galva :)

Coca Cola

Apie CocaCola sklando daugybė gandų: pvz. kad kola kuo puikiausiai veikia kaip valiklis – naikina ne tik drabužių dėmes, bet ir visokius kitokius nešvarumus (kalkės, rūdys ir pan.) Dar sako, kad jei kelioms dienoms koloje paliktumėte gabaliuką mėsos ar įmestumėte savo nagų, nei vieno nei kito po tų kelių dienų taip ir nebeliktų. Girdėjau ir kitokių teiginių, kad kola naikina vėžines ląsteles, o keliaujant po šiltus egzotiškus kraštus kuprinėje būtinai turėtų būti ir šio gėrimo buteliukas: gerdami kolą niekuomet nepasigausit nemalonių egzotiškų skrandžio ligų. Kolegė, prieš tai dirbusi koloje, šio gėrimo nedvejodama duoda savo vaikams, anot jos, kolos vienintelė blogybė – angliarūgštė, kurios galima rasti visur, netgi aluje.

Nesu didelė kolos megėja, tačiau tikrai kartais užsimanau jos pagurkšnoti. Pvz. žiūrint filmą su spragėsiais (mirtis pilvui), arba valgant kokį didelį McDonaldo mėsainį (silpnybės kartais prasiveržia), arba tiesiog :)

Visgi žemiau nuotraukose pavaizduotas eksperimentas dar kartą privertė mane pagalvoti, ką gi iš tikro geriu. Kola sumaišyta su saldainiais mentos. Mirtinas miksas. Kas vyksta pilve?

Sniegas

Na gi taip, šiandien esu užvaldyta sentimentalumo! Gal dėl to, kad žiema – mano metas, šiandieninis sniegas mane labai džiugina :) Su kolege visą dieną pakaitomis niūniavom visas žinomas su žiema ir sniegu susijusias melodijas, o dieną palydėjo toks pakilumo jausmas. Mėgstu šį jausmą, jis būna tik atsiradus pirmajam sniegui, kuomet mintys pradeda suktis apie žiemos šventes, kuomet norisi jaukiai įsitaisyti namučiuose ir kramsnoti sausainius su šokolado gabaliukais. Vėliau sniegas tampa įgrisusia kasdienybe ir imi pasiutusiai laukti pavasario...
Matyt, ir šio įrašo nebūtų, jei ne viena aš taip džiaugčiausi pirmuoju sniegu. Grįžtant iš darbo kieme visus pasitiko sumažintų besmegenių šeimynėlė, o štai dabar kieme jau pūpso tvirtas drūtas išsišiepęs besmegenių bosas, vis dar pasidabinęs rudeniškais atributais. Toris išsyk labai pasipiktino, kas čia per svetimšalis jo valdose stovi. Skalambijo lyg banko signalizacija. Visgi apsiuostęs nusprendė, kad šis – ne rimtas konkurentas. Palikom kitiems ciucikams ir ciucikų šeimininkams džiaugtis :)