Šiomis dienomis vedžioti šunį labai smagu ir gražu :)
Su praėjusiom ir su ateinančiom!
Pagaliau galima atsipūsti - Kalėdos jau praėjo :) Kalėdų Seniai kasmet vis storesni, o stalai - gausesni. Šįvakar, bevažiuojant lankyti n-tųjų draugų, vyrui net pareiškiau, kad apie vyno gėrimą nebenoriu net pagalvoti, kiek jo buvo išragauta per šį ilgąjį savaitgalį! O neužilgo juk laukia ir Naujųjų šventimas!
Buvo mudviems iškilęs klausimas, o kodėl Naujieji būna būtent sausio 1 d.? Žinių spraga greit buvo užpildyta žiniomis iš wiki, bet labiausiai dėmesį atkreipėm į Naujųjų sutikimo tradicijas:
Naujųjų metų išvakarėse žmonės neidavo gulti, kad sulauktų kitų metų atėjimo. Pramiegojus tokį svarbų momentą, visus metus nesiseks: bus apsnūdęs, tinginys. Nuo seno Naujųjų metų šventė lietuviams buvo sveikinimų ir linkėjimų diena. Žmonės tikėjo, kad linkėjimai, ištarti metų pradžioje, turi magiškos galios ir išsipildo. Manoma, kad metų pradžioje svarbu elgtis taip, kaip norima elgtis visus metus. Būti vieni kitiems malonūs, nesibarti, netriukšmauti, negerti alkoholio.
Kas iš mūsų šiais metais laikysis tradicijų? :)
Pastarosiomis dienomis Vilniuje dūzgia gausybė Kalėdinių mugių ir turgelių: Kalėdinis daiktų turgus, Kalėdų miestelis prie Rotušės, o kur dar Kalėdinės mugės prekybos centruose... Tik spėk sekti ir visur suspėti!
Šiandien buvom šiek tiek kitokioje, bet labai šiltoje ir jaukioje Kalėdų mugėje. Tikimės, kad kažkam pabuvom Kalėdų angelu, o patys džiaugiamės įsigytomis mielomis smulkmenėlėmis.
Šiandien buvom šiek tiek kitokioje, bet labai šiltoje ir jaukioje Kalėdų mugėje. Tikimės, kad kažkam pabuvom Kalėdų angelu, o patys džiaugiamės įsigytomis mielomis smulkmenėlėmis.
Andriui Kaniavai simpatijas jaučiu nuo vaikystės. Užaugau su Keistuoliais, jų spektakliais, filmais ir filmukais, dainomis. Studentaudami vos ne kiekvieną mėnesį traukdavom Keistuolių spektaklių žiūrėti. Į kai kuriuos – net po kelis kartus :)
Vaikystės favoritas, aišku, buvo „Geltonų plytų kelias“. Dar ir dabar atsimenu kai kurias šio filmo dainas. „Reikia proto šiaudiiinei kaliaaausei, laiminga būtų ji!”
Šįvakar su vyruku buvom Andriaus Kaniavos autorinių dainų koncerte. Kad patiko, turbūt ir sakyti nereikia, kitaip ir šio įrašo nebūtų. Pora tikrai prasmingai praleistų valandų! Iš tiesų, kas patiko labiausiai, tai pats Kaniava – toks paprastas, savas, sąmojingas, šmaikštus ir nebanalus. Kaip ir jo dainos: atrodo ir apie viską, ir apie nieką, tačiau taip paprasta, smagu, bet nenuvalkiota.
Gaila, youtube negali pasigirsti geros kokybės Kaniavos įrašais, bet šis bei tas yra. Kaliausės daina taip pat :)
Šįvakar su vyruku buvom Andriaus Kaniavos autorinių dainų koncerte. Kad patiko, turbūt ir sakyti nereikia, kitaip ir šio įrašo nebūtų. Pora tikrai prasmingai praleistų valandų! Iš tiesų, kas patiko labiausiai, tai pats Kaniava – toks paprastas, savas, sąmojingas, šmaikštus ir nebanalus. Kaip ir jo dainos: atrodo ir apie viską, ir apie nieką, tačiau taip paprasta, smagu, bet nenuvalkiota.
Gaila, youtube negali pasigirsti geros kokybės Kaniavos įrašais, bet šis bei tas yra. Kaliausės daina taip pat :)
Šiek tiek pasnigus ir pas mus namuos pradėjo kvepėti šventėmis. Kalėdų senelis intensyviai darbuojasi rašydamas Kalėdinius sveikinimus, kuriuos išraitė ant rankų darbo atvirukų bei gamindamas dovanėles tiems, kas buvo geri ir laiku atsiuntė Kalėdinių norų sąrašą :)
Šiemet namus puošiam, bet kukliai :) Svarbiausios šventės, kuomet Kalėdų eglutė esti dėmesio centre, sutinkame kartu su šeimomis: tėvais, sesers/brolio šeimynomis, tad šįmet savuose namuose net eglutės nepuošėme. Ankstesnioji tarnavo du metus ir dabar garbingai auga po sodybos langais. Visgi, kad nepamirštume, jog artėja didžiausios metų šventės, įžiebėme modernią eglutę, o šilumą skleidžia kasvakar uždegamos žvakutės.
Su tikrąja žiema!
P.S. Linkėjimai Gretai ir Mindaugui! :)
Kolegė J. ir Ignė paskatino prisiminti siuvinėjimą kryžiuku :) Nedariau to nuo šeštos klasės, bet užsiėmimas visai smagus! Dabar reikia siuvinuką įrėminti, bet kadangi savaitę kitą būsiu namuose, dar teks luktelti..Prieš operaciją, stumdydama laiką, baiginėjau siuvinį ir, pasirodo, taip susigyvenau su paveikslėlio vaizdeliu, kad operacijos metu sapnavau, jog stoviu ties šiuo kampu, ir laukiu, kol pas mane ateis koks tai vyrukas. Ir taip supykau, kai pradėjo budinti, blyn galvoju, dar nebudinkit, dar vyrukas neatėjo!
Ir dar kurį vakarą gerokai prajuokinau savo vyrą: pabudau iš snaudulio ir skėliau, kad "silpna logika". Vyriškis iš pat pradžių nesuprato, aš darkart pakartojau, kad "silpna logika". Vyrukas tuomet klausia "kur?", o aš, parodžiusi į duris, sakau "šoninėse liepsnose" :) Va kaip veikia protas, kai labai skauda :)
Nebeturiu anginos. Išoperavo. Gal pagaliau nebebūsiu tokia jautri menkiausiam peršalimui. Kol kas skauda ir nuobodu. Džiaugiuos tik, kad jau paleido į namus, nes ligoninės sienos ne gydo, o dar labiau slegia.
Į ligoninę žingsniavau rami ir netgi linksma. Apie Santariškes turėjau gerą nuomonę, atrodė, kad tikrai būsiu patikimose rankose. Tačiau vien jau pamačiusi ligoninės priimamąjį, pradėjau gąsdintis. Visiems patariu, prieš eidami operuotis nežiūrėkit Daktaro House ar dar kokių filmų apie ligoninės gyvenimą, nes lietuviškoms ligoninėms dar šviesmečiai iki jų. Įspūdis, lyg ateitum faršo į turgų pirkti, sėdi tokioj tarybinėj pilkoj salėj ir lauki, kol ateis tokia tarybinė sena pikta bobutė, nuves į tarybinių laikų kabinetą, su atsilaupusiom sienomis ir grindimis, duos pasirašyti krūvą popierių ir apie ligoninės tvarką paaiškins rusų kalba (!). Jausmas, lyg būčiau važiavusi operuotis į Baltarusiją.
Dar prieš gulant į ligoninę reikia nepamiršti pasiimti banknotų ir šokoladų. Banknotai daktarams, šokoladai – sesutėms. Aš, kadangi esu jauna ir žiopla, taip ir nesugebėjau įkišti „pakišos“, palatos kaimynė pakišo net 200 Lt. Už tuos papildomus du šimtus Lt, daktarė du kartus daugiau atėjo pasiteirauti, kaip jai sekasi. Aš 200 Lt nedaviau, bet, nepaisant to, gavau dviem lašalinėm daugiau nei kaimynė, kuri davė. Galų gale kaimynė nusprendė, kad be reikalo davė. O sesutes šokoladais maitinti reikia, nes jei nepamaitinsi, gali ir pamiršti vakare ateiti paklausti, ar reikia ko nuo skausmo ar ne. Baisu net pagalvot... Moki sveikatos draudimo mokesčius valstybei, bet jei nori būti saugus ir ramus, kad atsibusi (kaip juokavo kolegės), dar turi duoti...
Na, o aš iki žiemos švenčių turiu mažiausiais dvi savaitės „atostogų“ pasveikti ir sugyti. Ir per Kalėdas jau galėsiu valgyti silkutę su burokėliais!
Į ligoninę žingsniavau rami ir netgi linksma. Apie Santariškes turėjau gerą nuomonę, atrodė, kad tikrai būsiu patikimose rankose. Tačiau vien jau pamačiusi ligoninės priimamąjį, pradėjau gąsdintis. Visiems patariu, prieš eidami operuotis nežiūrėkit Daktaro House ar dar kokių filmų apie ligoninės gyvenimą, nes lietuviškoms ligoninėms dar šviesmečiai iki jų. Įspūdis, lyg ateitum faršo į turgų pirkti, sėdi tokioj tarybinėj pilkoj salėj ir lauki, kol ateis tokia tarybinė sena pikta bobutė, nuves į tarybinių laikų kabinetą, su atsilaupusiom sienomis ir grindimis, duos pasirašyti krūvą popierių ir apie ligoninės tvarką paaiškins rusų kalba (!). Jausmas, lyg būčiau važiavusi operuotis į Baltarusiją.
Dar prieš gulant į ligoninę reikia nepamiršti pasiimti banknotų ir šokoladų. Banknotai daktarams, šokoladai – sesutėms. Aš, kadangi esu jauna ir žiopla, taip ir nesugebėjau įkišti „pakišos“, palatos kaimynė pakišo net 200 Lt. Už tuos papildomus du šimtus Lt, daktarė du kartus daugiau atėjo pasiteirauti, kaip jai sekasi. Aš 200 Lt nedaviau, bet, nepaisant to, gavau dviem lašalinėm daugiau nei kaimynė, kuri davė. Galų gale kaimynė nusprendė, kad be reikalo davė. O sesutes šokoladais maitinti reikia, nes jei nepamaitinsi, gali ir pamiršti vakare ateiti paklausti, ar reikia ko nuo skausmo ar ne. Baisu net pagalvot... Moki sveikatos draudimo mokesčius valstybei, bet jei nori būti saugus ir ramus, kad atsibusi (kaip juokavo kolegės), dar turi duoti...
Na, o aš iki žiemos švenčių turiu mažiausiais dvi savaitės „atostogų“ pasveikti ir sugyti. Ir per Kalėdas jau galėsiu valgyti silkutę su burokėliais!
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
