Vieną dieną, bederinant su buvusia kolege susitikimo detales, pastebėjau, kaip skirtingai moterys vadina savo antrąsias puses. Buvusi kolegė tuomet taip švelniai pasakė: „...reikia su namiškiu pasitarti“. Toks šiltas šiltas apibūdinimas..
Tuomet ir pagalvojau, kiek skirtingų antrųjų pusių įvardinimų girdėjau:
¤ Blogo draugė antrąją pusę mėgsta vadinti „prieteliumi“
¤ Kolegė sako „mano žmogus“
¤ Tas pats „namiškis“
¤ Labai standartiniai: „mano draugas“
¤...arba „mano vyras“
¤ Aš mėgstu sakyti „maniškis“ :)
¤ Draugė savąjį visuomet vadina pavarde. Na, bent jau 9 kartus iš 10.
¤ Pažįstama labai saldžiai vadina „mažytukas“
¤ Žinoma, negalima pamiršti visų „zuikių ir katinų“ :)
¤ Rimtos merginos savo antrąsias puses vadina vardais: „Jonas“
¤ arba mažybiškai: „Jonukas“
¤ Klasės draugė pasakodama apie saviškį: „mano brangiausias“
...ir dar krūva kitokių apibūdinimų, kurių kaip tik šią akimirką ir nebepamenu :)
Tuomet ir pagalvojau, kiek skirtingų antrųjų pusių įvardinimų girdėjau:
¤ Blogo draugė antrąją pusę mėgsta vadinti „prieteliumi“
¤ Kolegė sako „mano žmogus“
¤ Tas pats „namiškis“
¤ Labai standartiniai: „mano draugas“
¤...arba „mano vyras“
¤ Aš mėgstu sakyti „maniškis“ :)
¤ Draugė savąjį visuomet vadina pavarde. Na, bent jau 9 kartus iš 10.
¤ Pažįstama labai saldžiai vadina „mažytukas“
¤ Žinoma, negalima pamiršti visų „zuikių ir katinų“ :)
¤ Rimtos merginos savo antrąsias puses vadina vardais: „Jonas“
¤ arba mažybiškai: „Jonukas“
¤ Klasės draugė pasakodama apie saviškį: „mano brangiausias“
...ir dar krūva kitokių apibūdinimų, kurių kaip tik šią akimirką ir nebepamenu :)
Pastaruoju metu vis varvindavau seilę žiūrėdama į kulinarinius blogus ir vis dažniau galvoj sušmėžuodavo mintis, kad tokį noriu turėti ir aš. Visgi...ir vienas blogas vos vos gyvuoja, tad antrajam išvis nerasčiau laiko. Tad vietoj dar vieno tinklaraščio nusprendžiau, kad yzyly blog įvedama nauja skiltis, labai aiškiu pavadinimu "virtuvė" :)
Drąsiai galiu sakyti, kad virtuvėje esu tik mėgėja. Pamenu, kuomet išvažiavau studijuoti, mama siaubingai pergyveno, kaip aš išvis išgyvensiu ir ką valgysiu, nes tuomet temokėjau sutepti sumuštinius, išsikepti kiaušinienę ir išsivirti manų košę. Na, ir dar šiek tiek :) Studijų pradžioje mamai ir sesei tekdavo ilgai telefonu aiškinti, kaip išsivirti plovą, kokią mėsytę pirkti karbonadui, ar kaip pasigaminti šaltibarščius. Bet, (nuskambės siaubingai) metams bėgant, atradau, kad suktis virtuvėje - tikras įdomumas! O ir tradiciniai patiekalai pabodo, tad vis dažniau norisi atrasti kažką įdomesnio, dar neragauto, bet kartu ir paprastai pagaminamo. Taigi, pamparam trututu, skelbiu yzyly virtuvės atidarymą!
O šiandien ant yzyly virtuvės stalo garuoja mafinai su lašinukais ir svogūnais. Pagal pirminį receptą vietoje lašinukų ir svogūnų turėjo būti šoninė ir svogūnų laiškai, bet kadangi tokių produktų šaldytuve neaptikau, pakeičiau tuo, ką turėjau :) Tačiau gaminimas liko lygiai toks pat kaip ir su recepte nurodytais produktais.
Produktai:
* Lašinukai, kiekis "iš akies" (pagal receptą - 50 g šoninės)
* 1,5 vidutinio dydžio svogūno galvos (pagal receptą - 4 vnt. svogūnų laiškai)
* 100 g miltų
* 1 arb. šaukštelis kepimo miltelių
* 0,5 arb. šaukštelio druskos
* 50 g sviesto
* 50 ml grietinėlės
* 50 ml pieno
* 1 kiaušinis
* 1,5 vidutinio dydžio svogūno galvos (pagal receptą - 4 vnt. svogūnų laiškai)
* 100 g miltų
* 1 arb. šaukštelis kepimo miltelių
* 0,5 arb. šaukštelio druskos
* 50 g sviesto
* 50 ml grietinėlės
* 50 ml pieno
* 1 kiaušinis
Gaminimas:
*Pirmiausia smulkiai supjaustome svogūnus, susmulkiname šoninę ir viską lengvai pakepiname.
* Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir druska.
* Sudedame šoninę ir svogūnus.
* Mikrobangų krosnelėje išlydome sviestą.
* Sumaišome sviestą, grietinėlę, pieną ir kiaušinį. Plakinį sumaišome su likusiais produktais.
* Tešlą supilame į formeles ir kepame 180 - 200 laipsnių temperatūroje 20 - 25 minutes, kol susidarys aukso spalvos plutelė.
* Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir druska.
* Sudedame šoninę ir svogūnus.
* Mikrobangų krosnelėje išlydome sviestą.
* Sumaišome sviestą, grietinėlę, pieną ir kiaušinį. Plakinį sumaišome su likusiais produktais.
* Tešlą supilame į formeles ir kepame 180 - 200 laipsnių temperatūroje 20 - 25 minutes, kol susidarys aukso spalvos plutelė.
Receptas pričiuptas iš "Taste of Tupperware" kolekcijos. Kaip rašome recepte: skanios bandelės švediškam stalui. O aš sakau: skanūs užkandukai prie alučio ar iškyloms gamtoje. Niam niam :)
Prieš šventes darbe vyko Kalėdinė loterija, kurios pagrindinis prizas - nakvynė dviems pasirinktame SPA viešbutyje. Lucky me, lucky me, loterijoj laimėjau aš, tad šį savaitgalį patraukėm į Druskininkus pasilepinti, pasimėgauti ir šiaip pabimbinėti :) O bebimbinėdami aptikom tokių smagių vaizdų kaip "101 žvejys" ant mažo užšalusio Nemuno lopinėlio. Atrodė įdomiai, o ir praeivių akį labai traukė. O patys žvejai vienas po kito žuveliokus traukė ir juokavo, kad juos čia darbo birža atsiuntė viešųjų darbų padirbėti.
Su Naujais! Įsimintinų, nepakartojamų, įgyvendintų svajonių (kaip mudu kartais pavadinam "projektų") metų!
Naujuosius sutikom. Išties labai triukšmingoje, +/- 100 šventėjų kompanijoje. Įdomu, smagu, savotiška. Visgi, savas draugų ratas man šimtąkart mielesnis, tik, gaila, visiems kartu Naujųjų sutikti nepavyko.
O pirmąjį šių metų savaitgalį lankėme Nidą. Oras džiugino: saulutė, lengvas šaltukas, vėjelis tik prie jūros. Ir gerai, kad to vėjelio buvo, gal netgi daugiau norėjosi, ypač vyrukams, kurie gerą valandą laidė po Kalėdų egle rastą aitvarą. Keista Nidoje žiemą, taip tylu ramu, praeivius galima ant rankų pirštų skaičiuoti. Pasivaikščiojome mariomis, aplankėme kopas, pavaikėme šernus, išpliumpinom tris termosus karšto vyno ir grįžome į triskart šaltesnį Vilnių.
Kaip ten žmonės sako: kaip pradėsi metus, tokie jie ir bus? Taigi tikiuos, kad šie metai bus kelionių metai :)
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
