Iki praėjusios vasaros apie avinžirnius nežinojau visiškai nieko. Pamenu, kuomet Kretoje vienos tavernos šeimininkė pridėjo mums į lėkštes puode troškintų avinžirnių, su saviškiu tik pagūžčiojom pečiais, ką per maistą mes čia valgome. Patiko. Ir avinžirniai į madą atėjo, tad dabar galima rasti vis daugiau ir daugiau receptų, ką iš jų pagaminti.
Idėją maniškėms salotoms pametėjo Bilas Šapiras. Visgi, begamindama, receptą kiek pakeičiau. Taigi gavosi va taip va:
*Indelis virtų avinžirnių
*Indelis saulėje džiovintų pomidorų
*Indelis juodųjų alyvuogių
*Šiek tiek svogūnų laiškų
Paprasta kaip du kart du: viską supjaustai ir sumaišai, šiek tiek užpili aliejaus, likusio saulėje džiovintų pomidorų indelyje. Ir sočiai sekmadieniškai pusryčiauji! Greita, paprasta, kiek egzotiška ir svarbiausia skanu.
Ilgąjį savaitgalį pas mus svečiavosi mūsų vienuolikmetė krikštadukra, vis paberianti savo vaikiškos išminties.
Visas dienas vis kažkur judėjome, į mūsų trijų kompaniją vis pasiimdami dar vieną savo draugą. Kadangi ir praėjusį savaitgalį važiavome slidinėti kartu su krikštadukra ir tuo pačiu draugu, ji padarė reikšmingą pastebėjimą. Sako: „Egle, man atrodo, kad šitas draugas yra geriausias jūsų draugas“. Klausiu, o kodėl jai taip atrodo? „Na – sako – jūs visada kartu su juo važiuojate, tu jam užleidi savo vietą mašinos priekyje, dar leidžiate jam naudotis jūsų navigacija ir fotografuoti jūsų fotoaparatu, tai jis tikrai turi būti jūsų geriausias draugas“.
Tokiame amžiuje (na, juk nebe paauglystė) jau nebemąstai, kas tavo geriausias, o kas šiaip draugas, bet kuomet rimčiau pagalvoji, neatsižvelgiant į mergaitės išvardintus kriterijus, tikrai tas draugas – geriausias draugas :) Tik vaikas visa tai įvertino gerokai paprastesniu būdu.
O draugas tikrai geras. Savaitgalį visiškai nekaltai apibariau ir apkaltinau jį, bet būdamas geras ir protingas žmogus – suprato, kad, matyt, man tik tereikėjo nuleisti garą :). O ne kiekvienas tai suprastų.
Visas dienas vis kažkur judėjome, į mūsų trijų kompaniją vis pasiimdami dar vieną savo draugą. Kadangi ir praėjusį savaitgalį važiavome slidinėti kartu su krikštadukra ir tuo pačiu draugu, ji padarė reikšmingą pastebėjimą. Sako: „Egle, man atrodo, kad šitas draugas yra geriausias jūsų draugas“. Klausiu, o kodėl jai taip atrodo? „Na – sako – jūs visada kartu su juo važiuojate, tu jam užleidi savo vietą mašinos priekyje, dar leidžiate jam naudotis jūsų navigacija ir fotografuoti jūsų fotoaparatu, tai jis tikrai turi būti jūsų geriausias draugas“.
Tokiame amžiuje (na, juk nebe paauglystė) jau nebemąstai, kas tavo geriausias, o kas šiaip draugas, bet kuomet rimčiau pagalvoji, neatsižvelgiant į mergaitės išvardintus kriterijus, tikrai tas draugas – geriausias draugas :) Tik vaikas visa tai įvertino gerokai paprastesniu būdu.
O draugas tikrai geras. Savaitgalį visiškai nekaltai apibariau ir apkaltinau jį, bet būdamas geras ir protingas žmogus – suprato, kad, matyt, man tik tereikėjo nuleisti garą :). O ne kiekvienas tai suprastų.
Pagaliau ilgasis savaitgalis ir šiokios tokios atostogos! Na ir švenčių užderėjo per šias keturias dienas: Valentinas, Užgavėnės, Valstybės atkūrimo diena, net susipainiojom, ką čia dabar reikės švęsti. Pastaruoju metu niekur nebespėju (visur irgi :)), o juo labiau kažką brūkštelti čia. Per pastarąją savaitę tiek daug visko nuveikėme: šiek tiek paslidinėjome pas broliukus ant Milzkalnio, apsilankėme dviejuose spektakliuose (vienas geras, kitas dar geresnis), sumaniau dar šiek tiek pramiklinti liežuvį labai smagioje studijoje, su draugais nukeliavom į Indiją ir sugrįžom atgal į Lietuvą. Dėl kelionės į Indiją, žinoma, juokauju. Keliaujam kiek kitaip – kulinariškai. Dar rudenį su kompanija sugalvojome, kad reikia išbandyti įvairių šalių virtuves :) Išsirenkame daugiau mažiau patį tradiciškiausią kokios nors šalies patiekalą, pasirūpiname akcentais, muzika ir pirmyn! Taip jau pabuvojome Japonijoje su suši, Tailande su Pad Thai, na ir dabar Indijoje su Pav Bhaji. Uchhh, tiek prieskonių į vieną patiekalą, dar niekada nebuvau dėjusi!
Na o šis savaitgalis – blynų savaitgalis, tad judame rytoj į Užgavėnių šventę Rumšiškėse suvalgyti savo porcijos :)
Ir dar tyliai tikiuosi šiomis dienomis rasti ramaus laiko savo seniai pradėtiems rankdarbiams užbaigti... Taip ir bus!
Pažiūrėjau vakar „Paskutinės instancijos“ tyrimą apie maisto gaminimą Lietuvoje. Niekas per daug, aišku, nenustebino, bet po laidos kilo toks natūralus klausimas: o tai ką tuomet valgyti, kad būtų sveika, naudinga ir nenuodinga? Juk visi sodo, daržo ar kokio tvartelio neturi, kad galėtų valgyti tik savo išaugintą ir patikrintą maistą.Turbūt visiems, mačiusiems šią laidą, iškilo toks pat klausimas kaip ir man, gal netgi kažkas rado ir atsakymą? Mudu nusprendėme išbandyti „Tikro maisto“ paslaugas ir jau šįvakar laukiame pirmojo užsakymo pristatymo. Kaip teigia „Tikras maistas“, jie prekiauja tik ūkininkų produktais, kurie atitinka kriterijus šviežia-kokybiška-atrinkta ir dar nemokamai viską pristato į namus. Kainos gal litu kitu brangesnės nei prekybos centruose, bet atsižvelgiant į tai, kad maistas natūralus, tai litas kitas nieko nereiškia. Taigi išbandysim ir įvertinsim patys...
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
