Svogūnų lukštai

Aš labai mėgstu rūpintis. Kartais (tiksliau dažniausiai), net kiek per daug. Man patinka, kai viskas iš anksto būna aišku, sudėliota pagal grafiką, paskirstyta pagal prioritetus ir nebūna jokio strioko skubant ir verčiantis per galvą atliekant vieną ar kitą darbą.

Taigi, įvertinus savo likusios savaitės užimtumą, jau šiandien važiavau į parduotuvę pirkti baltų kiaušinių ir dažų :) Na ir nusprendžiau, kad teks nusipirkti ir vieną kitą kilogramą svogūnų, kad turėčiau svogūnų lukštų kiaušinių dažymui. Bet didžiam džiaugsmui (kad nereikės pirkti kelių kg cibuliukų) ir nustebimui (niekada nebuvau anksčiau mačiusi), parduotuvėje radau atskirai supakuotų parduodamų svogūnų lukštų! Viena dėželė - vienas litukas. Bet bent jau nereikia rūpintis, kur cibulių galvas dėti :) O pardavėjai greit suuodžia, ko žmonėms reikia!

Taigi kiaušinių dažymui pasiruošusi, belieka sulaukti Velykų!

Toris meta svorį

...tiesa, labai pamažu :) Tikslas - 13 kg ir aš manau, kad įpusėjus vasarai jis bus pasiektas.

Šiandien su šuniu apsukau gerą ratą miške ir jau aptikau pirmųjų žibuoklių. Mažutės dar, vos vos prasikalusios, bet jau melsvuoja ir užtvirtina pavasario atėjimą.

Įgyvendinti užmojai

Rugsėjo pabaigoje sirguliuodama surezgiau labai ilgą įrašą, su įvardintu labai moterišku tikslu – išmokti megzti :) Vyruko dovanotos knygos, tiesą sakant, taip ir neatsiverčiau, bet turėjau labai gerą mokytoją (ačiū!). Taip ir mokinausi: šiek tiek numezgu ir kitą dieną nešu kolegei, kad įvertintų ir duotų tolesnius nurodymus. Ir gi va, lėto iš lėto – rezultatas yra! Didžiuojuosi savimi ir vaikštau aukštai iškėlusi nosį :)

Žvirblių penklinė

Birds on the Wires from Jarbas Agnelli on Vimeo.

“Reading a newspaper, I saw a picture of birds on the electric wires. I cut out the photo and decided to make a song, using the exact location of the birds as notes (no Photoshop edit). I knew it wasn't the most original idea in the universe. I was just curious to hear what melody the birds were creating.
I sent the music to the photographer, Paulo Pinto, who I Googled on the internet. He told his editor, who told a reporter and the story ended up as an interview in the very same newspaper.
Here I've posted a short video made with the photo, the music and the score (composed by the birds).”

Damutė

Su 20-aisiais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais!

Mūsų trijulė naudojasi visais ilgojo savaitgalio privalumais: keliaujame, švenčiame, linksminamės :) Šio ilgojo savaitgalio planas buvo aplankyti Stokholmą, netgi lėktuvo bilietai tebeguli stalčiuje, bet gyvenimas vis pažeria kokių netikėtumų, tad į kelionę nusprendėme nevykti. Kelionę į Stokholmą pakeitėme kelione pas sesers šeimyną, nes vis dar buvo neatlikta labai svarbi užduotis – neatšvęstas sesutės gimtadienis ir neįteikta gimtadienio dovana.

Triūbininkas

Aš, matyt, iš didelės meilės savo šuniui, šiandien irgi sunegalavau ir likau namie. Dirbu už auklę ir vis traukiu kur nors užstrigusį ciuciką. Vargšas visas nesvietiškai pasipiktinęs, kad nebegali įlįsti į savo mėgstamiausią vietą po stalu ir kliūna už kiekvienų durų staktos ar kampo. Užtat ryte kompensacijai gavo mėsos šmotelį, tai bent šiek tiek laimės šuniukui buvo.

Piktas šuo

Vienas iš ramiųjų savaitgalių. Vyrukas įnikęs į nebaigtus darbus ir planuoja juose praleisti visą savaitgalį. Ir aš turiu krūvą nebaigtų darbų, bet, mano nuomone, savaitgaliais dirbti yra nusikaltimas, tad visi nebaigti darbai palauks pirmadienio. Taip tingu, kad net nesinori nosies kišti iš namų. Visa laimė, Kaziuką aplankiau dar vakar, tad joks kirminas negriaužia, kad bent jau iki ten reikia nueiti.
Šįryt mūsų atlėpausis užpuolė kitą šuniuką. Visiškai mažą, nepilnų 4 mėnesių. Ir vis dažniau šunėkas tampa vis piktesnis ir agresyvesnis, ypač sutikęs kitus patinus, nesvarbu kokio amžiaus jie bebūtų. Dar rudenį turėjome rimtų problemų, kuomet šunėkui taip reikėjo poros, kad kaukdavo ištisas dienas ir vesdavo kaimynus iš proto. Gyvename tarp krūvos kitų žmonių, tad privalome būti atsakingi už bendrą tvarką ir ramybę, tad, kad ir labai nenoromis, šunėkui suleidome hormonus raminančius vaistus. Kelis mėnesius buvo ramu gražu, atrodo, kad ir šuniui palengvėjo, tapo paklusnesnis, pradėjo draugautis su kitais šunėkais. Bet vaistai yra vaistai ir amžinai jie neveikia. Taigi prasidėjo vėl tos pačios bėdos, o ypatingai priešiškumas kitiems patinams.
Atsimenu, kai mūsiškis buvo jaunas mažas linksmas ciuciukas ir norėjo draugauti su visais iš eilės, vis sutikdavom kokį subrendusį patiną, kuris jau už 10 metrų pradėdavo urgzti, loti ir šiepti dantis prieš mūsų mažąjį šunėką. Ajajaj sakydavau, kokie nesocialūs šunys ir kaip šeimininkai juos prastai išauklėjo, mūsų tai va tikras šaunuolis ir su visais draugauja. Visgi su gamta nepakovosi ir mūsiškis tapo lygiai toks pat nedrauguolis.

Veterinaras siūlo operaciją, kuri išspręs visas problemas, tik mums, kaip šeimininkams, reikia psichologiškai tokiai operacijai pasiryžti...