Visa ko viršūnė

Kinai išmoko padirbinėti vištų kiaušinius. Aš čia rimtai, visai nejuokauju.

"Dirbtiniai kiaušiniai labai panašūs į originalą, jie turi lukštą, baltymą ir trynį. Tačiau vartotojui geriau nežinoti, iš ko jie pagaminti – sodos benzoatas, laktonas, karboksimetilceliuliozė, kalcio karbidas, lizinas ir kt." (visas straispniukas Delfyje)

Kas bus toliau? Kinai išmoks padirbti obuolį ir morką?

Progresas

Per metus laiko nuo 4 iki 14 lapų :) Ginkas šį pavasarį stiebiasi it pasiutęs, bijau, kad dar pavasaris kitas ir būsim priversti ieškoti jam plotelio žemės kieno nors kieme.

Florentinai

Ar jūs prisimenate savo pačią pirmą vaikystės (o greičiausiai kūdikystės) nuotrauką? Garantuoju, kad tai nespalvota, baltais plėmukais ir taškiukais išmarginta nuotrauka, kurią darė ir ryškino tėtis. Tais laikais visi tėčiai buvo tikri foto meistrai, o vonia – tikra foto dirbtuvė. Mano pirmoji nuotrauka yra... iš ligoninės. Stoviu įsikibusi prie baltais dažais dažytos lovytės, kaklas apmuturiuotas didžiule skara, ant juostelės pakabinta soskė, iki pažastų užtemptos giedrutės. Taigi taip ir vaikštau visą gyvenimą ta didžiule skara apsimuturiavusi, o į mano apsirgimus ir susirgimus niekas jau ir dėmesio nebekreipia.
Taigi ir šiandien, aš tikras užkietėjęs ligoniukas, nuo pusės darbo dienos pėdinau namo: įgrisau kolegėms savo dundenimais ir šniurpščiojimais, o ir galva prašėsi padedama ant pagalvės. Namie visada geriau. Rodos, įžengi į namus ir iškart geriau pasijunti. Ir ciucikas nesvietiškai džiaugiasi, kai šeimininkė anksčiau grafiko į namus grįžta.
Apmuturiuotas kaklas pasisukinėti virutvėje trukdo, bet ne taip jau labai. Tad 10 min ir žiū - kvepia namai iškeptais florentinais. Vienas du, sumaišais miltelius florentinams su tuo, ką turi namie (sezamo sėklomis, saulėgrąžomis, migdolų drožlėmis, džiovintais vaisiais ir t.t. ir pan.), pašauni 5 min į orkaitę, patrini delnais ir baigta. Mums skanu ir idealiai tinka su čiobrelių arbata!

Į senas geras vėžias

Viskas! Pasižadu čia rašyti daugiau ir dažniau! Tikrajame gyvenime visi įvykiai nurimo, tad vėl stosiu į senas geras vėžias. Darbe pagaliau baigėsi auditas, persikraustėme į nuomuojamą butą, pradėjome naujojo remontus, pasidžiaugėme draugų vestuvėmis ir dar spėjome abu peršalti ir apsirgti. Bet nuo kitos savaitės viskas žada būti daug ramiau, tad ir čia pasirodysiu dažniau :)
Iki!

Sveika ir gyva

Kaip smagu, kai manęs pasigenda :) Visgi niekur aš nedingau, kasdien kartoju tą pačią rutiną: keliuos, einu į darbą, keliauju namo. Kelios praėjusios ir ateinančios savaitės buvo ir bus kiek įtemptesnės nei įprasta, tad ir darbuose tenka užsibūti iki 10 ar 11 val. vakaro. Taigi ir šitas mano internetinis kampelis kiek apleistas liko.

Turime ir krūvą naujienų bei pasikeitimų savo gyvenime. Pastaruoju metu gyvename kraustymosi nuotaikomis ir pamažu savo mažą butelį baigiame užgriozdinti dėžėmis. Taip taip, pragyvenę 4 metus ir 4 dienas užleisime savo pirmąjį nuosavą bendrą būstą kitiems gyventojams, o patys keliausime kur erdviau ir, tikėkimės, geriau. Tik šunėkui bus prastai: pripratę prie Verkių parko kaimynystės tikrai nerasime geresnės vietos pasivaikščiojimams su šunimi. Na, bet čia atyksime bent jau savaitgalį prasiblaškyti.

Taigi laukia ilgas remontų laikotarpis, o rudenį jau kviesime visus į įkurtuves!

Įrodžiau, kad tikrai dar esu sveika gyva, bandau džiaugtis pavasariu ir pokyčiais, ir vėl grįžtu prie darbų :)