Šiemet mane kaip niekad anksti ir kaip niekad intensyviai užklupo Kalėdinė karštinė! Gal dėl to, kad po namus rėplinėja mažas pypliukas ir norisi sukurti tikrą šeimynišką šventę, gal dėl to, kad galvos neslegia darbiniai rūpesčiai ir metinės ataskaitos, tad turiu laiko pasvajoti ir ruoštis šventėms iš anksto. Dar niekad taip nebuvo, kad pirmąją gruodžio savaitę būtume pasirūpinę visomis Kalėdinėmis dovanomis! Juk kasmet, likus kelioms dienoms iki Kūčių, strimgalviais puldavome į kokį didesnį prekybos centrą ir it patrakę lakstydavome iš vienos parduotuvės į kitą, niekaip neapsispręsdami, ką čia nupirkus vienam ar kitam artimajam. Kai prisimeni, tai tikras košmaras :)
Vakar visą vakarą paskyriau Kalėdiniams sveikinimams. Ech, sunku raityti tą dailyraštį, net ranka nutirpo :) Atvirukas, vokas, pašto ženklas, atvirukas, vokas, pašto ženklas... Toris įdėmiai visą vakarą stebėjo šią veiklą nuo sofkutės ir kiekvieną kartą man lyžtelėjus pašto ženklą mikliai prisistatydavo ir savo firminiu maisto kasnelio prašymo inkštimu pradėdavo trintis aplink kojas. Ir koks nusivylimas šunį apimdavo, kai pasirodydavo, kad tas pašto ženklelis nevalgomas, o ko čia šeimininkė jį taip dažnai laižo šuniui irgi liko neaišku. Žioplas tas mūsų šuo, nekaip kitaip :)
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą